Šiuo metu Jupiterio palydovą Europą dengia storas ledo sluoksnis, o po juo plyti vandenynas. Saulės šviesa jai teikia apie 25 kartus mažiau energijos, nei Žemei, ir to nepakanka ledui ištirpdyti. Ateityje, kai Saulė artės prie gyvenimo pabaigos ir virs raudonąja milžine, jos šviesis išaugs net kelis tūkstančius kartų. Šio proceso pradžioje bent kurį laiką Europa bus apšviesta panašiai, kaip dabar Žemė, tad jos paviršiaus ledas gali imti garuoti, o vėliau, jei susiformuos atmosfera, gali atsirasti ir atviras vandenynas. Naujame darbe nagrinėjamos šio proceso detalės.