Foto: Aina
Naujiena Milijardai kibernetiniam saugumui, o įsilaužimui pakanka vieno laiško pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.
Įmonės išleidžia milijonus kibernetiniam saugumui, diegia pažangias apsaugos sistemas ir dirbtiniu intelektu (DI) paremtus sprendimus. Tačiau kartais viskas prasideda nuo vieno elektroninio laiško, kuriuo darbuotojas patiki. Pasak Dariaus Povilaičio, „Telia“ kibernetinės saugos eksperto, sukčiai meistriškai išnaudoja žmogaus psichologiją – kuria skubos jausmą, manipuliuoja pasitikėjimu vadovais ar kolegomis ir taip paskatina priimti sprendimus, kurie įmonei gali kainuoti milijonus.
Tyrimų bendrovės „Gartner“ prognozėmis, pasaulinės išlaidos informacijos saugumui 2026 metais turėtų pasiekti 244 mlrd. JAV dolerių. Tačiau net ir augant investicijoms, žmogiškasis veiksnys išlieka viena svarbiausių kibernetinio saugumo rizikų. Naujausios, 2026 metų, „Verizon“ duomenų saugumo pažeidimų ataskaitos duomenimis, 62 proc. analizuotų duomenų saugumo pažeidimų buvo susiję su netyčiniu žmogiškuoju veiksniu – darbuotojų klaidomis arba atvejais, kai žmonės tapo socialinės inžinerijos atakų aukomis.
Kokias pasekmes gali sukelti socialinės inžinerijos ataka, parodė šių metų spalio 29 d. kriptovaliutų biržą „Binance“ sukrėtęs incidentas. Bendrovės paskelbtais pirminio tyrimo duomenimis, nusikaltėliai per fiktyvų darbo pokalbį įtikino programuotoją į savo darbo kompiuterį atsisiųsti kenkėjišką kodą. Vėliau, pasinaudoję užkrėstais įrenginiais, pavogtais prisijungimo duomenimis ir vidiniu DI įrankiu, jie sugebėjo pasiekti kriptovaliutų piniginių sistemas. Per ataką buvo paveikta apie 6,34 mlrd. JAV dolerių vertės kriptoturto, iš kurio apie 2,85 mlrd. dolerių bendrovei pavyko įšaldyti arba sustabdyti jo pervedimą.
„Šis incidentas parodo, kad net pažangiausios apsaugos sistemos ne visada gali sustabdyti nusikaltėlius, kurie sugeba įgyti darbuotojų pasitikėjimą. Tačiau problema nėra vien žmogaus klaida. Įmonės turi užtikrinti, kad vienas užkrėstas kompiuteris ar pavogti prisijungimo duomenys nesuteiktų galimybės pasiekti svarbiausių sistemų. Todėl būtina riboti darbuotojų prieigos teises, o jautrioms operacijoms taikyti keturių akių principą – reikalauti bent dviejų žmonių patvirtinimo“, – sako D. Povilaitis.
Sukčiai gali apsimesti vadovu, prašančiu skubiai peržiūrėti dokumentą, IT administratoriumi, perspėjančiu apie blokuojamą paskyrą, ar verslo partneriu, siunčiančiu sąskaitą. Tokiuose laiškuose dažnai pateikiamos nuorodos į suklastotas prisijungimo svetaines, kenkėjiški priedai arba prašymai pakeisti mokėjimo rekvizitus.
Net dviejų veiksnių autentifikavimas nėra neįveikiamas
Daugelis įmonių darbuotojų paskyras saugo dviejų ar daugiau veiksnių autentifikavimu (2FA arba MFA). Tai reiškia, kad prisijungiant neužtenka vien slaptažodžio – reikia papildomai patvirtinti savo tapatybę, pavyzdžiui, telefone gautu kodu arba pranešimu programėlėje. Tačiau sukčiai jau yra radę būdų, kaip apeiti ir šią apsaugą.
Vienas jų yra suklastotos prisijungimo svetainės. Darbuotojas gauna laišką su nuoroda į puslapį, kuris atrodo identiškas įmonės naudojamai sistemai. Jame suveda slaptažodį ir, paprašytas, patvirtina prisijungimą telefone. Tačiau iš tikrųjų jis bendrauja su sukčių valdoma svetaine, per kurią nusikaltėliai tam tikrais atvejais gali perimti jo prisijungimo sesiją ir patekti į tikrąją sistemą.
Dar vienas sukčių naudojamas būdas yra vadinamasis MFA nuovargis. Jei sukčiai jau turi darbuotojo slaptažodį, jie gali bandyti jungtis prie jo paskyros ir pakartotinai siųsti prisijungimo patvirtinimo užklausas į telefoną. Taip tikimasi, kad nuolat gaudamas pranešimus darbuotojas galiausiai vieną jų patvirtins, nors pats niekur nesijungė. Kartais nusikaltėliai dar ir paskambina, apsimeta IT specialistais ir įtikina žmogų patvirtinti prisijungimą.
„Papildomas prisijungimo patvirtinimas gerokai sumažina paskyros užgrobimo riziką, tačiau ne visada apsaugo nuo sukčių. Pavyzdžiui, darbuotojas gali pats patvirtinti prisijungimą, kurį iš tiesų inicijavo nusikaltėliai. Todėl įmonėms verta rinktis nuo sukčiavimo atsparesnius prisijungimo būdus, tarkime, fizinius FIDO2 saugumo raktus arba vadinamuosius „passkeys“ – prisijungimo raktus, kurie gali būti naudojami kartu su piršto atspaudo ar veido atpažinimo funkcija. Šios technologijos patikrina, ar jungiamasi prie tikrosios svetainės, todėl padeda apsisaugoti nuo suklastotų prisijungimo puslapių“, – pabrėžia D. Povilaitis.
Kaip užtikrinti, kad viena klaida netaptų visos įmonės problema?
Pasak D. Povilaičio, vien darbuotojų budrumo nepakanka. Organizacijos turėtų suteikti darbuotojams tik jų funkcijoms būtinas prieigos teises, stebėti neįprastus prisijungimus, naudoti sukčiavimui atsparų autentifikavimą ir užtikrinti, kad apie įtartinus laiškus būtų galima lengvai pranešti IT saugumo komandai.
Ne mažiau svarbios ir aiškios vidinės procedūros. Pavyzdžiui, prašymai pakeisti mokėjimo rekvizitus ar atlikti neįprastus pavedimus turėtų būti papildomai patvirtinami kitu, iš anksto žinomu komunikacijos kanalu. Taip galima sumažinti riziką, kad vienas suklastotas laiškas sukels finansinių nuostolių.
„Svarbiausias tikslas nėra pasiekti, kad darbuotojai niekada neklystų – tai nerealu. Reikia sukurti tokią saugumo sistemą, kad viena klaida netaptų katastrofa. Darbuotojas turi žinoti, kaip atpažinti grėsmę, ir nebijoti apie ją pranešti, nes laiku pastebėtas incidentas gali padėti išvengti gerokai rimtesnių pasekmių“, – sako D. Povilaitis.
Papildomą apsaugos sluoksnį gali suteikti ir „Telia Safe“, padedanti apsaugoti įrenginius nuo kenkėjiškų programų ir blokuojanti žinomas sukčiavimo svetaines. Nors ši paslauga negali visiškai pašalinti žmogiškųjų klaidų rizikos, ji gali sumažinti tikimybę, kad darbuotojas pateks į pavojingą svetainę ar susidurs su kenkėjišku turiniu.
Ekspertas primena, kad gavus netikėtą prašymą prisijungti, pateikti duomenis ar patvirtinti operaciją, verta patikrinti jo autentiškumą kitu komunikacijos kanalu. O įtarus, kad prisijungimo duomenys pateko sukčiams, būtina nedelsiant informuoti organizacijos IT saugumo specialistus.
Naujiena Milijardai kibernetiniam saugumui, o įsilaužimui pakanka vieno laiško pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.
